2009 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

ką aš žinau...

Jo prasidedantis keistas susižavėjimas trylikametėmis prilygsta mano muzikos skonio keitimuisi. Bet aš nelaikau to blogu dalyku, nes:
a) jis taps šlykščia rožine fyfa;
b) gal aš ateisiu į protą ir nebežiūrėsiu į metalistus, besievoliucionuojančius į asilus.
Šiaip ar taip, po truputį ateinu į protą. O tai reiškia, kad pradedu suprasti, jog dėmesio mergina gali gauti tik iš arabų, turkų ir kitų seilę dėl blondinių varvinančių briedžių.

Liko mažiau nei savaitė iki mano septyniolikto. Liūdna, labai labai liūdna. Norėčiau šešiolikos likti visą gyvenimą. Galbūt didelių pasikeitimų nebus, bet ateina supratimas, kad dar vienais metais pasenau.. Kvailas jausmas, kvailas gyvenimas.

2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

Liūdna


Kiek kartų metuose Tu verki?
Nedaug. Tik kiekvieną lapkritį. Prieš gruodžio penktą. Kiekvienais metais. Nežinau, ką su savimi daryt. Kur pasislėpt. Kaip nustot liūdėt. Ką daryti, kad suaugčiau ir suimčiau save į kumštį.
O gal praeis laikas, ir aš vėl atsistosiu. Bet... iš kur žinot, kad vėl bus gerai? Dar vienos depresijos? Ne, ačiū. Aš tik noriu nebeliūdėt. Tik tiek...
O šiaip tai aplink vien šūdini dalykai dedasi. Nieko nesinori. Nebent kiaulių gripo, kuris šiaip ar taip ateis ir pas mus, ir išmiegot visus tuos svaigalus ir liūdesį.

2009 m. lapkričio 10 d., antradienis

Iš knygos

Kartais gražūs trumpi palinkėjimai,
Ar trumpa dienos atradimų suvestinė.
Kartais pikti,ilgi,paaiškinantys laiškai.
Kai tau nepriimtinas kitoks pasaulio matymas,
Bandai įteigti jo nepilnavertiškumą ar beviltiškumą,
Bet koktu nuo tavo gražių trumpų palinkėjimų,
Kuriais mėgini įteisinti tuštumą savo.
Kai su tavim nesusiję dalykai,tau visai neįdomūs,
Tu siunti žinutes apie savo gražų buvimą.
Keletas žodžių,keletas frazių,
Kaskart sudėliotų kitaip,
Bet kasdieną tas pats.
Išties nuostabus savaitgalis trankviliantams,
Kai esi toks tobulai nebegyvas.

R. Tamošaitis "Vitaminų pardavėjas"

2009 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Atsibusk!


Iškilus pūslelinei supratau, kad šįkart tai ne depresija. Nežemiškos jėgos nesaugoja ir leidžia man skęsti dideliame svaigalų kibire. Ir man puikiai sekasi. Tik... Kaip sekasi Jiems? Neutralumas, nežinojimas, nesupratimas. Vienas iš dviejų, arba - nieko.

Išvažiavo į Angliją. Prižadėjo pranešti apie grįžimą. Šiandien sutinku kavinėj. Grįžęs jau savaitę. Draugas.

Kartais vietoj plaukimo padebesiais įsijungiu mąstymą, kuris parodo mano kvailybės plotus. Vaikystėj gražiausias vyro vardas man buvo Adomas. Jokių sentimentalumų, ar meilės. Bet visai neseniai supratau, kad aš - juk ne Ieva.