2012 m. vasario 15 d., trečiadienis

Dažniausiai sakau tai, ką galvoju. Pasakau, o tada pagalvoju. Ir dažniausiai gailiuosi. Visada reikia sau primint, kad nusišnekėdama gero vyro niekada nesusirasiu.


2012 m. vasario 13 d., pirmadienis

Skundų laiškutis 2

Kaip man viskas nusibodo. Kokie melagiai gyvena aplink mane. Nesuprantu, kodėl visuomet per daug atsiduodu draugystei, kuri turi tik vieną pusę.. Ar aš tokia bloga, ar tokia mano lemtis?
Išgyvenu tokį laikotarpį, kai kartu žiauriai laukiu, bet tuo pačiu ir žiauriai nelaukiu vasaros. Bet vis labiau paaiškėja, kad ŽIAURIAI laukiu.

2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

Šaltis



Uždarė mokyklą dėl šalčių. Todėl šiandien važiavom į pirtį, kepėm pyragus, žiūrėjom filmus. Gėris yra tos neplanuotos atostogos, kai, išgyvendamas rutiną, vis pagalvoji, kur yra viso šito š prasmė.
Jau pradedu gailėtis, kad lieku Lietuvoje. Nors..? Argi kitur manęs laukia išskėstom rankom? Ar sugebėčiau ten įstot, mokytis, gyvent? Sunkios, labai sunkios mintys..
Nesibaigiantys artimųjų klausimai apie mano ateities planus verčia mane atsakyti vis tą patį žodį. Nors labai bijau dėl to įgyvendinimo. Nes vis dar nežinau, ko noriu dar. Ką iš viso aš šiame gyvenime noriu veikti..