2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

gruodžio 23


Gimtadienis jau seniai praėjo. Buvo nuostabu, nes turiu pulką nuostabių draugų. Likau nustebinta ir laiminga. Buvo nepamirštama. O kaip jaučiuosi? Jaučiuosi gerai, nes juk kam beviltiškai liūdėti? Gyvenimas nesustoja.

Šiandien pirma žiemos atostogų diena. Rytoj jau Kūčios. Dovanos BEVEIK visos nupirktos. Vakare eisiu pirkt žaisliukų ir puošt eglę. Groja seniai neklausyti kalėdiniai diskai. Kalėdinė nuotaika. Kaip seniai ją jaučiau. Ir aplamai, tik šiandien pajutau, kad ateina šventės. Puikus jausmas. O dar ryt grįžta sesė. Jau mėnesis kaip jos nemačiau. Pasiilgau!

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis

Paskutinė sweet sixteen diena

Rytoj gimsiu JAU septynioliktą kartą. Kaip liūdna ir graudu. Nėra sniego,saulės, žvaigždėtų naktų. Reikia tik tikėtis, kad kaip ir kiekvienais metais visas liūdesys pasibaigs ir ateis šviesios dienos. O ryt manęs laukia mano merginos. Mylimos ir geriausios. Svarbiausia - gera nuotaika, o jos, manau, tikrai netrūks.

Laukia puiki savaitė. Dovanos, šypsenos ir mylimi žmonės.

Galvoju, kad reikia galvoti pozytiviai. Sweet 16 baigiasi, bet nemanau, kad tai buvo geriausi mano metai visame gyvenime, nu jau tikrai ne. Bet iki dabar, galiu tvirtai pripažinti, kad tai buvo mano naujų tradimų, potyrių, bandymų metai. Niekada jų neužmiršiu. Ateitis laukia, laukia DAR viskuo geresni metai. Pasistengsiu, kad jie tokie ir būtų. Ačiū.

2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

Mano žiema


Visada svarbiausias dalykas yra iškęsti rudenį. O tada ir vėl sugrįžta šviesios dienos. Balta spalva dažniausiai reiškia taiką. Turbūt šitas žodis ir yra mano stojimosi ramstis. Tuščioms galvoms reikšmė maža, o juk sutelpa jame tiek daug.

Laimės, šviesos ir taikos!

2009 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

ką aš žinau...

Jo prasidedantis keistas susižavėjimas trylikametėmis prilygsta mano muzikos skonio keitimuisi. Bet aš nelaikau to blogu dalyku, nes:
a) jis taps šlykščia rožine fyfa;
b) gal aš ateisiu į protą ir nebežiūrėsiu į metalistus, besievoliucionuojančius į asilus.
Šiaip ar taip, po truputį ateinu į protą. O tai reiškia, kad pradedu suprasti, jog dėmesio mergina gali gauti tik iš arabų, turkų ir kitų seilę dėl blondinių varvinančių briedžių.

Liko mažiau nei savaitė iki mano septyniolikto. Liūdna, labai labai liūdna. Norėčiau šešiolikos likti visą gyvenimą. Galbūt didelių pasikeitimų nebus, bet ateina supratimas, kad dar vienais metais pasenau.. Kvailas jausmas, kvailas gyvenimas.

2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

Liūdna


Kiek kartų metuose Tu verki?
Nedaug. Tik kiekvieną lapkritį. Prieš gruodžio penktą. Kiekvienais metais. Nežinau, ką su savimi daryt. Kur pasislėpt. Kaip nustot liūdėt. Ką daryti, kad suaugčiau ir suimčiau save į kumštį.
O gal praeis laikas, ir aš vėl atsistosiu. Bet... iš kur žinot, kad vėl bus gerai? Dar vienos depresijos? Ne, ačiū. Aš tik noriu nebeliūdėt. Tik tiek...
O šiaip tai aplink vien šūdini dalykai dedasi. Nieko nesinori. Nebent kiaulių gripo, kuris šiaip ar taip ateis ir pas mus, ir išmiegot visus tuos svaigalus ir liūdesį.

2009 m. lapkričio 10 d., antradienis

Iš knygos

Kartais gražūs trumpi palinkėjimai,
Ar trumpa dienos atradimų suvestinė.
Kartais pikti,ilgi,paaiškinantys laiškai.
Kai tau nepriimtinas kitoks pasaulio matymas,
Bandai įteigti jo nepilnavertiškumą ar beviltiškumą,
Bet koktu nuo tavo gražių trumpų palinkėjimų,
Kuriais mėgini įteisinti tuštumą savo.
Kai su tavim nesusiję dalykai,tau visai neįdomūs,
Tu siunti žinutes apie savo gražų buvimą.
Keletas žodžių,keletas frazių,
Kaskart sudėliotų kitaip,
Bet kasdieną tas pats.
Išties nuostabus savaitgalis trankviliantams,
Kai esi toks tobulai nebegyvas.

R. Tamošaitis "Vitaminų pardavėjas"

2009 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Atsibusk!


Iškilus pūslelinei supratau, kad šįkart tai ne depresija. Nežemiškos jėgos nesaugoja ir leidžia man skęsti dideliame svaigalų kibire. Ir man puikiai sekasi. Tik... Kaip sekasi Jiems? Neutralumas, nežinojimas, nesupratimas. Vienas iš dviejų, arba - nieko.

Išvažiavo į Angliją. Prižadėjo pranešti apie grįžimą. Šiandien sutinku kavinėj. Grįžęs jau savaitę. Draugas.

Kartais vietoj plaukimo padebesiais įsijungiu mąstymą, kuris parodo mano kvailybės plotus. Vaikystėj gražiausias vyro vardas man buvo Adomas. Jokių sentimentalumų, ar meilės. Bet visai neseniai supratau, kad aš - juk ne Ieva.

2009 m. spalio 26 d., pirmadienis

Kad nepamirščiau:

Durnė, debilė, nevisprotė, bailė, juokdarė, kvailė, nusišnekėtoja, nervalas, rėksnė, pikčiurna, isterikė, verksnė, prisisvajotoja, nuvilianti, etc...

2009 m. spalio 21 d., trečiadienis

Daug klaustuko

Kalbėjau, kalbėjau ir prisikalbėjau. Nebeturiu nago. Vietoj jo dabar žaizdos, odos ir naujojo nago mišinys. Vaizdas nekoks, o pleistrų nėra. Klasiokų gąsdint nesinori... Pačiai baisu į tą pirštą žiūrėt.

Liko dvi dienos iki atostogų. Ir kaip visada jos bus sunkios. Visos savaitės prieš atostogas būna sunkios. Ir nevisada tik mokslo prasme.. Paauglystę kartais norisi pasmaugt trimis rankomis + ketvirta į žandą. Bet taip darydama nepaprotingėsiu.
Mums viskas duota, bet mes norime ne to. Ar jau minėjau, kad tai ruduo?

O gal kalbėt pirmai? Sakyt "labas" ir tiesiog nustot inkšt? Ar aš tiek sugebėčiau? Ar nesu tokia jau išskydėlė? Nežinau, bet kad sužinot baisu, tai tiesa. Jei jau esu tokia drąsi, tai negi nesugebėčiau? Varyk, debile, varyk. Nusižėmink, sakytų. Gal ir taip, bet.... Ar gaučiau šampano, jei surizikuočiau? Nežinia...

2009 m. spalio 20 d., antradienis

akys dar žiba.

Taip, aš visiška naivuolė.

2009 m. spalio 7 d., trečiadienis

čia - ruduo

Nekenčiu tokių dienų kaip ši. Norisi nusišaut ir nušaut kitus. Tie nepažįstami žmonės, beprasmiai pokalbiai, įtampa. Ir kai grįžti namo, atrodo, kad numetei nuo galvos didžiulį ryšulį, mintys prašviesėja. Nekenčiu, kai viskas sueina į vieną. Pyktis, nervai, ŽMONĖS, mokykla, nežinojimas, ilgesys.. Verkt, arba juoktis. Vienas iš dviejų, ir abu man dabar netinka.



Are you sad?
Are you holding yourself?
Are you locked in your room?
You shouldn't be..

our lady peace - are you sad.mp3




2009 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Manosios pastarųjų dienų taisyklės

Instrukcija Kukučiui, paleistam iš daboklės

a) negalvojant
galvoti
ko nereikia
galvoti

b) nematant
matyti
ko nereikia
matyti

c) nesuprantant
suprasti
ko nereikia
suprasti
Marcelijus Martinaitis

2009 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

neramu


Esu dėkinga likimui, kad leido man išgyventi šitą žiaurią dieną. Dar ačiū BJ, kad suprato, jog kartais kaltas būna ne mokinys, o mokytojas. Dirbu visą dieną, kaip bitė, kaip prisuktas žaislinis ančiukas. Kas tik užsinori - pasuka rakčiuką. O tada jau viskas.
Dar kelios tokios dienos - ir man bus blogai.
O dar ir ramunėlių arbata baigiasi...

2009 m. rugsėjo 8 d., antradienis

nu tai va

Viskas pamažu virsta kasdienybe. Nieko įdomaus nevyksta. Parašiau matematiką ir vėl jaučiu, kad susimėžiau. Todėl jau dabar žinau, kad kitąmet laukia b lygis. Bet ne dėl to. Ir ne dėl kvailų specialybės testų. Esmė tame, kad pamažu pradedu suprast, kuo noriu būti ateity. O tai labai guodžia. Žinant, kad liko tik metai iki "atia atia s.m, l.a, j.s. Ir "labukas, istorija!"
Tai tiek ir norėjau. Išsikroviau ir gerai.

2009 m. rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

rugsėjis

Dar tik antra diena, o mums viesiems atrodo, kad jau praėjo visas mėnesis. Tik atėjus į mokyklą prasidėjo kalbos apie egzaminus, dalykų pasirinkimus ir ateities planus. Blin, vos spėji atsigaut po atostogų, o jie jau apie egzus kalba! Žiauru. Šiandien gavom pilną informaciją apie tai, kas laukia ateity. Kaip nebūtų keista, ją gavom iš chemijos mokytojos, o ne iš auklėtojos. Kaip visada. Anglų gavom naują mokytoją. Todėl visi pikti ir nepatenkinti. Norim Cibulskienės, bet niekam tai nerūpi. Einant koridoriais sunku suprasti, ar prieš tave eina fuksas, ar ketvirtokas. Dideli ir išsigandę. Nors ir negražu, bet per šias dvi dienas iš mūsų jie žodį "fuksas" išgirdo bent 50 kartų tai tikrai. Nu sorry, bet labai jau smagu. :D
Tas akis tai sutinku dažniau, negu norėčiau. Man atrodo, kad viskas blėsta.O jei ne - tada man dar pavasaris. Tikiuosi, kad ne (pavasaris).

2009 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

10 : 46 paskutinė vasaros diena


Baigėsi vasara. Dar niekada taip nenorėjau, kad ji baigtųsi.Gera buvo vasara.
Dabar laukia darbai darbeliai. Vienų laukiu, o apie kitus net pagalvot nesinori. J.B., J.S., A.G. Šių žmonių nelaukiau labiausiai. Bet teks.. Na, guodžia tai, kad dar kitais metais PAGALIAU gausiu progą rinktis tai, kas man patinka. Laukiu nesulaukiu!
Pasiilgau draugų. Ir mėlynų akių. Matysiu juos iki užsiknisimo.

Ryt kaip ir mažas jubiliejus. 10 metų trinant mokyklos suolą. Sodas yra, šampanas yra.Ko dar reik. :)

Geros šventės! Labanakt.

2009 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Viskas turi galą

Jau seniai grįžau. Tada vėl išvažiavau, ir vėl grįžau. Dar išvažiavau, ir dar grįžau. Ir taip atėjo galas. Galas kurio dar taip neseniai laukiau, o dabar pagalvojus bloga daros. Nekenčiu rutinos. Šlykščiausias dalykas pasaulyje yra kiekvieną dieną gyventi vienodai. RUTINA.

Kam apsimetinėti draugu, jei toks nesijauti? Arba kalbėti tik tam, kad nepasijustų blogai. Jei jau aš jiems taip nepatinku, tai kam vaidint?Negi sunku pasakyti į akis? O gal taip nėra? Tai kas tada? Kas? Nes aš tikrai puikiai nesijaučiu, kai lyg ir pažįstamas žmogus, užuot pasisveikinęs, praeina nusisukęs pro šalį. Šlykštu.

Išvažiavo sesė. Ir vėl paliko.Ir jau ilgiuosi.Praėjus mažiau nei penkioms dienoms. O dar liko dvi savaitės vienumos. Liūdna, kai gali pasikalbėti nebent su kaktusais ar dangumi.

Mano sweet sixteen summer baigėsi. Ir galėčiau pasakyti, kad tai buvo viena iš geriausių mano vasarų.

2009 m. liepos 18 d., šeštadienis

(ir vėl) atia!

Praha

Šiąnakt 3 valandą išvažiuojam.Ir vis dar nežinom kur.Tolimiausia vieta - Šveicarija, Bernas.O visa kita lieka nežinioje.Nors gal ir nieko taip.Įdomiau.Svarbiausia likt gyviems. ;)
Pundai eilinį kartą netelpa į kuprinę.Atrodo, kad galėčiau su savimi pasiimti visą spintą...

2009 m. liepos 15 d., trečiadienis

Įsivasarinėjam



Viskas buvo gerai.Netgi sakyčiau, kad labai gerai.Išskyrus žmonių kiekį.Nors tai buvo visikšai nesvarbu prisiminus pačią kelionę į Varnius.Anūkams tą istoriją tikrai papasakosiu. :) O šiaip kaikuo nusivyliau.Žmogum.Žiauru yra žiūrėti į jauną, bet iš pažiūros primenantį seną žmogų, kovojantį su sunkia liga.Priežasčių yra daug.Turbūt svarbiausia - šeimos trūkumas.Aš taip pat jos neturiu, bet tai nereiškia, kad reikia skandinti savo liūdesį alkoholyje, žolėje, narkotikuose ir panašiame šūde.Na, bet juk tai jau gana seniai nebe mano reikalas.

Šeštadienį, o gal Sekmadienį išvažiuoju.Tik tiksliai nežinau kur.Kalbos sukasi apie Austriją, Šveicarija ir pan.Koks skirtumas.Juk vasara.

Ir vėl.Kai ką nors prarandi - kažką gauni.Ir vėl man taip nutiko.Tik gavau daug geriua, negu turėjau.Su kaupu.Su šypsena, gera nuotaika, juoku, buvimu šalia.Dabar svarbiausia saugotis liūčių.Kad viskas tik augtų. :)

Ir dar :


PUNKTAI SAKYMŲ


***

Jei nieko įdomaus nesugalvoji, –
Tačiau vis tiek knygas rašyti nori, –
Tai ir rašyk.

***

Jei kartais parašei tu kokią knygą,
Nebūtina tuoj pat pradėti gerti.

***

Jei mes ir stovime trise prie gastronomo
Tas nieko dar nereiškia.

***

Jei tavo draugas serga, lovoj guli,
Kentėdamas, kad artinas mirtis,
Netinka, atsinešus pilną butelį,
Jo klausinėt – ar tu mane gerbi?..


J.Erlickas "Raštai ir kt."

2009 m. liepos 9 d., ketvirtadienis

katastrofa



Aš dabar labai nekenčiu savęs...Esu totali debilė...Nu rimtai.Visus metus galvojau, kad būna tik dvi dienos, bet...Bet perskaičiau programą.Nu žiauru...Ir taip netryškau dideliu noru ten vykti žinant visas aplinkybes...O dabar teks būti net tris dienas....O, nežemiškos jėgos, padarykit taip, kad aš prisiversčiau save nepabėgti naktį namo.

Bliuzas man patinka.Ir jis čia niekuo dėtas...Kalta aplinka.Dėl visko kalta aplinka.Kvaila aplinka.Nu, paguodžia tik tas, kad dar nesu buvus Šilalėje.O Lietuvą aš juk myliu.
_________________

Mėlynos spalvos dar nesutikau.Aplinkiniai kalba, kad ji dabar blaškosi kažkur Vilniuj.Sėkmės jai.Sėkmės ir man.

2009 m. liepos 1 d., trečiadienis

Vilniausiu

Tai ryt išvažiuoju.Nežinau ar trims, ar šešioms dienoms.Niekas nežino.Gyvenam nežinioj.Bet kaip ten bebūtų, tai bus paskutinis mūsų trijų, kaip ansamblio, koncertas.Todėl labai tikiuosi, kad bus smagu.Ne, nereikia tikėtis, nes taip ir bus.Tautinius užsidėti turbūt irgi bus paskutinė proga.Kai nebereikia, staiga užsinori...Devyni metai yra daug, kad prisirištum prie žmogaus.Sunku bus išsiskirti.

O mėlynų akių nesutinku.Štai kodėl vasara turi vieną minusą.O rašydama juk nepasikalbėsi.Tai taip ir gyvenam iki susižvalgymo.Nieko nepadarysi, visi paaugliai yra debilai.

2009 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

ak, tos akys!




Jau rašiau apie žvilgsnius.Nesvarbu,parašysiu dar kartą.Stiprus, žiauriai stiprus dalykas.Bet aš moku save valdyti, tai nukreipiu šlykštų,piktą veidą.Negražu, bet būti naivia mergele nenoriu.Arba bent jau tokia pasirodyti.O dar tie dantys....nu baisu.Debiliškai apsurdiška čia viskas.Kaltinu paauglytę.Dabar labai mandinga viską suversti ant jos.Nu tai tada ir velniop.Vasara. :)

Rytoj mokslo metų užbaigimas.Visi veržiasi pas mane.Nori privemti mano sodo namelį, sutrypti žolytę ir išgąsdinti debilus kaimynus.Na, dėl pastarojo gal visai nesupykčiau...Bet visa ta atsakomybė už visus - ne man.
Šeštadienis - didi diena, kuri man turbūt tokia nebus.Esu per daug baili ir kvaila.Todėl atsisakiau labai svarbaus įvykio.Sako, kad dar tokių bus.Nelabai tikiu.Žinau, kad galiu labai greitai viską sugadinti.Žinoma, ne savo naudai...

Liepą laukia dainų šventė.Po jos - bliuzai.Pirmieji.Kaip ir pirmoji ekstremali kelionė į juos.Bet mes nebijom.Turim ginklų.Kad ir nelabai veiksmingų.Nesvarbu.Begalinis noras bus stipresnis už visokias negandas.

2009 m. birželio 12 d., penktadienis

Gyvenimas suka dešinėn!


Kaip bebūtų keista,bet.....baigėsi dar vieni mokslo metai.Keista dėl to, kad visus metus dejavau ir galvojau, kad šie metai trunka visą amžinybę.Bet taip nebuvo.

Keista ir tai, kad šitiek dejavusi aš vistiek nesigailiu, kad išėjau iš savo antrųjų namų-varpo.Net džiaugiuosi.Kai kurie dalykai man atvėrė akis.Tiesiogine prasme.Draugai.Kaip yra paprasta pamatyti kada meluoja,o kada ne.Mečiau.Metė.Nekalbam.Nesvarbu.Aš niekada nemėgau apsimetėlių.

Yra kažkokia garsi patarlė, kurios aš neprisimenu.Bet ji sako,kad kažką praradęs,atrasi kitą.Man įvyko būtent taip.Tas kitas yra neįkainojamas.Gera žinoti.Gera matyti natūralumą ir tikrą draugystę.Gyvenimas.

Kalbant apie vasarą.Mano sweet sixteen summer prasidėjo.Reikalų daug,o laiko mažai, bet prisiekiau sau, kad ji bus nepamirštama.Ir taip bus.Nes aš ne viena.Mūsų daug. :)


2009 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

blin

Kaip jaustis,kai tave pavadina menininku?Gerai?Hmm.Daugumai tai vienišas,liūdnas,užsidaręs žmogus.Nejaugi aš tokia?Metams bėgant visos mano stipriosios savybės kažkur išgaravo.Todėl vis šaukiu sau tyliai "susikaupk,Aiste,susikaupk".
Kai nežinai,kur dėtis,nes iš visų labaiusiai pažįsti arogantišką vaikystės meilę.O priešais stovi žmogus,mano spalvingoje vaizduotėje,šaudantis strėles tiesiai į mane.O gal ir ne.Nežinau.Tiesiog jautiesi nesavam kaily,ne su tais žmonėm,ne toje vietoje.
Per daug prisigalvoju,o tada leidžiu sau fantazuoti.Paskui tos fantazijos išsiblaško kaip koks rūkas,nes patenku į tokią situaciją,kurioje prašviesėja akys,arba pasimato kita realybės pusė.
Viskas yra blogai.Viskas yra gerai.Nežinau kaip padaryti,kad viskas būtų gerai.

2009 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Gyvenu.Trumpai

Kasdieniško gyvenimo nuotrupos:

Meilė veda į neviltį.
šiandien 19:00

Saulė teka,kojos basos Aš prinokęs ananasas.
Abrikosas, kivi, kvasas Šoku aš kaip karabasas.
vakar 19:38

Šiandien gavau saulės,raketės ir kamuolio smūgius į galvą.Štai kodėl man dabar taip sunkiai viskas galvojasi...
2009-05-03 20:40

Gelininkes mane vadina kaimynele..o kai siandien atejau pas jas trecia karta,pasiule nuolaidu kortele..doh...
2009-05-03 11:3

[22.26]Tu negali būti asilu..
[22.26]Kodėl?
[22.27]nu nes tu gi moteris
2009-04-30 22:58

Nu tik dabar galutinai įsitikinau,kad mano akys ne mėlynos,o žydros..fui...
2009-04-28 16:53

Простокваша-rūgpienis Растопленный жир-lydyti taukai Nu labai tikiuosi,kad ateity man šių žodžių prireiks...
2009-04-26 21:59

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis

trumpatrumpatrumpatrumpatrumpa

Man dabar turbūt toks metas,kai visiškai nusispjaut.




Aukšta žolė,trumpa žolė arba tik daigeliai.Man jokio skirtumo.

Esu taip giliai giliai,kad tik skraidau savo pasaulėly nieko nematydama.Nesakau,kad tai netrukdo,bet man labai patinka.Nieko nekviečiu,nieko ir nepriimu.Nereaguoju.Pavasaris.Pokyčiai.Pojūčiai.Gerai.
Ir žolės aukštis man nesvarbus!

2009 m. balandžio 15 d., trečiadienis

nėra to blogo,kas neišeitų į gerą

Nu vis dėlto būna šiam pasauly stebuklų.Tokių ypač nesitikėtų.Atrodo,sugrojau baisiau už patį baisumą,neparodžiau savo devynerių metų patirties,klydau grodama sinkopes.Turbūt nežemiškų galių darbas.Nors ne.Tai šypsenos.Dar kartą įsitikinau-šypsenos valdo pasaulį.Ir jei kas nors yra prieš,tegul gerai pagalvoja. :D


Po kiekvieno kontrolinio atsiverčiu pažymių knygelę,kad nusiraminčiau.Tai truputį keista,bet žiūrėdama į ankstesnius pažymius bandau save nusiraminti,kad neišmes iš gimnazijos.Ir šiaip,jei ne matematika,tai aš būčiau visai faina.Nežinau kodėl,bet čia atėjus galvoje būna tik mintys apie pamokas,pažymius,projektus.Gal gerai,gal atsigausiu.O tada bandysiu tvarkyt ateitį.

Labai nerišliai parašiau,bet juk svarbiausia,kad pati save supratau. :)

2009 m. balandžio 7 d., antradienis

balandis

Nežinau,ką pasakoti.Turbūt baigiasi mano tuštybės era.Aš pradedu susitvarkyti su savimi.Arba tai tik pavasarinė pertrauka.Nežinau.Aš pastaruoju metu daug ko nežinau,arba sužinau paskutinė.Ypač atostogų metu.Užsidarau savo storame kiaute.Bet ne dėl to,kad nenoriu naujienų.Mano organizmas tiesiog reikalauja poilsio.Kartais pavargstu ir nuo poilsio.Arba nuo per ilgo miego.Šianakt išmiegojau 14 valandų.O grįžtant prie nežinomų dalykų,tai ruošiuosi padaryti daug darbų,susijusių su paslapčių atskleidimu.Nors gal ir ne.Aš tam netinkama.

Gal saulė perkaitino.Sako,kad dabar ji ypač pavojinga.Bet aš keista būnu ištisus metus,todėl saulės kaltinti negalima.

Dar labai norėčiau su kaikuo pabendrauti,nes labai pasiilgau vaikystės.Bet mes abi per daug veidmainiškos..

2009 m. kovo 28 d., šeštadienis

+



Šiandien buvo gera diena.Ir nesvarbu,kad teko eiti į mokyklą.Seniai jutau tokį jaudulį prieš dainavimą.Nors...atrankų aš niekada nemėgau.Bet šiandien buvo puiku.Palaikymas iš visų pusių,šypsenos.Taip,kiek duoda šypsena.Kokią galią ji turi...Turėčiau išmokti šypsotis.Natūraliai.
Patekom.Taip ir turėjo būti.Tik mintis,kad man vasarą kažkaip teks teleportuotis iš Kauno į Vilnių,gąsdina.Na,bet rizikuoti smagu.Juk taip?
Dedam +
Saulė kutena padus.

2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

pavasarėja?

Po 26 dienų pagaliau pradėjo jaustis šioks toks pavasaris.Rytai nuostabūs.Patys gražiausi ankstyvi rytai būna pavasariais.Prisiekiu.
Aplinkiniai lyg pakvaišę.Pasigavę pavasarinį vėją.Tokie linksmi,laimingi,šypsosi.O juk kai tokia aplinka,abėjingas negali likti ir pats.Oras yra visagalis.Nuo jo daug kas priklauso.Pradedant nuo batų,baigiant nuotaikų kaita.Einu,pasidžiaugsiu vakaru.

2009 m. kovo 16 d., pirmadienis

Brangioji,aš namie!

Sunku susikalbėt su pavasariu.Tai lyja,tai saulė šviečia.O aš,pagauta pavasarinės slogos,susirgau.Šiaip ruošiausi kaip visada nekreipti į tai dėmesio,bet jei jau ir klasiokai varo namo,reiškiasi tikrai laikas pagulėt.Šiaip man turėtų būti baisi depresija,nes pavogė mano piniginę,bet kažkodėl užteko tik kelias dienas pažliumbt.Galbūt dėl to nesinervuoju,nes dokumentų aš kolkas jokių rimtų neturiu.Dar šiandien nusipirkau knygą už 5Lt,dėl ko labai džiaugiuosi.Tikiuosi,kad tokios akcijos ir vėl sužadins mano norą skaityti,kuris iki šiol buvo toks nesuvaldomas.. :) Kadangi visą dieną vos prakalbėjau,rusų projektą pristatinėt buvo labai juokinga.Kažkas vis kuteno balso stygas.O valgykloje balsas net aidėjo,lyg koks seno vilko kaukimas.Žiauru.


Eisiu.Gal paskaitysiu knygą ir pasisemsiu daugiau išmonės.Kvailėju,žmonės,ir dar kaip kvailėju.

2009 m. kovo 9 d., pirmadienis

Ir baigėsi šventės,ir baigėsi indų plovimas.Iš tiesų sunku pradėti pokalbį su giminaičiu,kurį matei prieš daugiau nei penkerius metus.Todėl viskas prasideda nuo "skanios sultys?".Taip viskas išsirutulioja iki mokyklų,meilių,gyvenimo tiesų.Dar tada,kai buvau maža dešimtmetė,per susitikimą pasakydavom vienas kitam daugiausiai du sakinius.Todėl nelabai ką ir prisimenu.
Ilgos pertraukos nervuoja.Ir dar ne šiaip pertraukos-penki metai.O kad taip daugiau nepasikartotų,niekas nežino ką daryt.
"Aš toks vienas,velnioniškai vienas."

"iškęskit,vaikai, dvi dienas ir pajausit rojaus skonį"-sako mums A.G. Ir tikrai.Labiausiai mano laukiamos dienos per mokslo metus,yra savaitgaliai ir atostogos.
Mesti,metu,meti,meta.Tiek daug skirtingų reikšmių.ir tik viena iš jų man tokia skaudžiai gelianti.Niekada nemokėjau gražiai pasakyti "ne".Esu per daug šiurkšti.Bet,kaip sako liaudis,visko išmokstama.


2009 m. kovo 5 d., ketvirtadienis

šyla mėėėlynai



Kažkokia sumaištis vyksta.Mama kaime,tetos kaime.Verda vyniotiniai,pyragai,perkamos dovanos.Didi šventė laukia.O aš,vaidindama tokią šaltą,apsižliumbiu rašydama sveikinimą.Neįmanoma aprašyti tos šilumos,kuri sklinda iš mano mylimiausio senelio vidaus.Dar nesu sutikusi jokio kitokio panašaus žmogaus į jį.Jis-išskirtinis.

"Tavo akys-vandenynas." Nu ir nesvarbu,kad tai banalybė.Susileidau vietoj.

Lietuvių mokytoja tikisi iš manęs daug.Nuvilsiu,ar ne?Sunku pasakyti.Po J.S. "pagyrimų",šiek tiek jaučiuosi šūdo vietoj.Nebent ateitų pavasaris ir sudėliotų viską į vietas.

2009 m. kovo 2 d., pirmadienis

slibinienė

"Išspjaudykim šį gyvenimą gabalais:mėsa-tebūnie melas,vaisiai-gyvenimo džiaugsmas,kava-juodos mintys,šokoladas-meilė,aguonos-neapykanta".

Šypsausi visą dieną,o po pamokų klausia ko liūdžiu.Turbūt jau nebemoku išreikšti minčių,o gal mane iš išorės išsiurbė juodieji slibinai.Jų kaltinimas man padeda,kai neturiu ant ko išsilieti dėl išdygusio spuogo,fizikos,kaimynų.. Taip nuo manęs nenukenčia aplinka.Nežinau ir iš kur tiek daug pesimistiškų minčių..

Niekas negali suprasti,kokią didelę galią turi žvilgsnis,kiek jis daug pasako,ką parodo.Kartais jo labai išsigąstu.Nežinau kodėl,bet dažnai pasidaro labai nejauku,bet savųjų akių atitraukti nesinori.Niekada nežinai,kokia bus ateitis.Turbūt dėl to ir nesustabdau savo minčių uragano.

2009 m. kovo 1 d., sekmadienis

Pavasaris

Pavasaris atėjo! Vien ta mintis,kad jis jau atėjo,man per kūną perlekia šiurpuliai.Atrodo,kad dabar viskas pasikeis.Prašviesės gyvenimas.Galėtų taip ir nutikt.Nepykčiau.

Perprasti žmogų yra labai nesunku.Tiesiog turi sukurti tam tikrą situaciją,o tada ir pamatai kas tikra,o kas ne.Aš nepiktybiška,bet labai nekenčiu melo.

2009 m. vasario 22 d., sekmadienis

apčy



Neatėjusio pavasario proga nusprendžiau pasikeist.Orandžinė spalva pradėjo slėgt.Nors mano kambarys yra visas orandžinis. :D O jei iš tikrųjų,tai neturiu ką veikt.Siaubingai.Išvažiavo sesė,pakilo temperatūra.Pirmą kartą sergu po keturių metų pertraukos.Kaip tik tada,kai išsipildė mano noras neiti į mokyklą,aš privalau nesusirgti ir ten eit.Pagalvojus,kad fiziką vėl reikėtų rašyti ne savo klasės pamokos metu,nukrato šiurpas.

Stalas nukrautas knygomis:kirčiuotės,asmenavimai,skyrybos.Po to seka poetai,esė,inerpretacijos.Nelabai suprantu,kam man bus reikalingos pastarosios,bet mokytoja juk protingesnė.

2009 m. vasario 17 d., antradienis

Antradienis

Išvežėm sesę į Vilnių su 37,3 temperatūros.Savaitę vien namie prasirgo..Keista,aš sergu daugiausiai dvi dienas.Mes labai skirtingos.Nors tuo pačiu ir labai panašios.

Kovą senelio jubiliejus.Tetos,kaip kokiame tarybiniame filme,sudarineja meniu,svečių sąrašą.Pasirodo,pamatysiu dar daugiau naujų giminaičių.Nenustebti,jei pamatysiu puikiai pažįstamą žmogų,kuris,pasirodo,mano giminė,išmokau.Todėl dabar belieka tik laukti.

Man turbūt vėl haliucinacijos,bet vėl girdėjau paukščius.Nejaugi tai pavasaris?

Vieni važiuoja slidinėti,kiti toliau sėkmingai mokosi.Toks tad gyvenimas.

"Tu skambi šlykščiau už regį." Taip man pasakė.Ir nesvarbu,kad man patinka regis,ir nesvarbu,kad aš neskalbėjau,o piešiau.Žmonės-keisti padarai..

2009 m. vasario 15 d., sekmadienis

Savaitgalis

Gera švęsti Valentino dieną.Pradedant nuo 13 dienos.Dar kapinėse ir su trim vyrais su odinėm kelnėm.Apverkėm meilę.Daug raudonų dovanėlių.
Todėl 14 dieną jau galima išvterti...valgant betkokį maistą nuo 19val. "Kiboje" ,kol užsidarys virtuvė. :D
Ryt ir vėl šventė.
Kokia?

2009 m. vasario 9 d., pirmadienis

Dar vienas...pirmadienis.

Pirmadienį mano didžiausias noras būna sulaukti penktadienio.Ir antradienį,ir trečiadienį...Gyveni,žmogau,nuo pirmadienių iki penktadienių.Rutina smaugia.Kartais tai aiškiai parodau.Kiti nesupranta.Todėl niekada nepykstu,kai mane vadina "pačiuožusia".:)
Vis dažniau pagalvoju,kad su manimi labai sunku.Mano nuotaikų kaita keičiasi kas valandą.
Kartais esu rakštis.
Sako,jog prisipažinimas-pirmas laiptelis į pasitaisymą.Aš nemanau,kad kas gali pasikeist.Turbūt aplinkai teks keistis,ne man.
Mano susidomėjimas klasika,pasidarė pernelyg stiprus.Nieko,svarbiausia pajust ribą.Nors nelabai įsivaizduoju,kokia ji turės būt.
Butkų bute apsigyveno nauji žmonės.O aš jau galvojau,kad tualete rūko Algio dvasia..Kartais pasidaro labai nejauku gyventi už sienos,kur mirę žmonės...

2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis

koncertas

Seimūnai labai draugiški.Duoda valgyt,diplomų,ekskursijų.Tai ne italai.Net nežinau,atsirasim youtubej,ar ne.Bet šiaip,taip pagerbta dar niekad nebuvau.O ir Onutė pasikvietė gegužy grot.
Juokdarių pilni rūmai.Šmėžuoja "proto galvos" salėse.Juokinga.Bet fotoaparatų blykstės dirba.Taip jau yra.Juokdariai ne tik seime.
Diena baigėsi tik kątik.Ta proga nedarysiu istorijos.Leisiu ilsėtis smegenims.Kitų šimtadienio proga.

2009 m. vasario 3 d., antradienis

Reiškiniai galvoje

Ir vėl juodieji slibinai.Belieka tik juos prisijaukinti,pasikinkyti ir traukti kelionėn.Į...Nežinau,bet būtų gerai,kad ten šviestų šviesos.
Jausmų mišrainė kai kam primena mišrainę.Čia turbūt tas pats,kaip man trečiadieniai su raudona spalva.Pasaulis toks margas,kad kartais atrodo,jog tuoj apaksiu.
Ir dar.Jei dar visiškai neišprotėjau,tai girdėjau šiandien paukščius.Niekada neskyriau jų rūšių,bet melodija buvo nuostabi.

2009 m. sausio 30 d., penktadienis

Penktadienis

Gera diena skaičiuoti pravažiuojančias pro langą mašinas,stebėti skubančius žmones,hormonų iškankintas poreles.Žiūrint į skverą,man sukyla daug prisiminimų.Vaikystėj ten bijojau vaikščioti.Tankūs,stori medžiai baugindavo.Vėliau,ypač vasaromis,nešdavausi knygą,arba natų sąsiuvinį.Dar vėliau ir pačią gitarą atsitempdavau.Bet skveras gražus būna tik pavasarį.Dar vasarą.Kai viską uždengia lapai,jautiesi lyg būtum visiškai vienas.Žiemą tai tik nesutvarkytas,po karo užsilikęs,šiukšlių pilnas žemės plotas.Bet vistiek norisi kiekvieną dieną atsitraukti užuolaidą ir išvysti tą,jau lyg ir pabodusį,vaizdą.Kartais pasidaro labai gaila,kad neturiu ten su kuo nueiti,o ir pati nebebūnu tiek laiko.

Turėjau labai gražią nuotrauką,bet kartu su virusu jos nebeliko.

2009 m. sausio 28 d., trečiadienis

trečiadienis



Į duris skambino valkata.Prašė pinigų,o kai negavo,trenkė butelį žemėn.Dabar,turbūt,rūsy miega.Rytoj eisiu į lauką pro langą.Visada galvojau,kad mūsų namas ramiausias kaime.Čia užklysdavo nebent toks vyras,kurio vardo,deja,neprisimenu.Jis gyveno lauko sandėliuke,nes žmona jį išmetė.Arba šmėžuodavo girtas Antano tėvukas.

"Aš esu per daug patrauklus,kad mes susitaikytumėm".-štai taip man atkirto žmogus,prieš kurį nusižeminau atsiprašydama už nieką.Prasmių gali būti visokiausių.Nesuprantu tų gėjų.

Mokykloj viena kiaunė savo balsu vos nesugadino man klausos.Jai tiktų vaidinti siaubo filme,kur vaidina mažos,šlykščios,į sulaužytas lėles panašios mergaitės.
Nemoku užmegzti akių kontakto.

2009 m. sausio 26 d., pirmadienis

vagi

Sirgti,vis dėlto,laikas dar neatėjo.Praleisti koncertą seime būtų tas pats,kaip nuodėmė.Šiais laikais bet kas patekti ten negali. :D O ir dėdės Gedimino gaila būtų.Jis vienintelis toks ištikimas mūsų gerbėjas. :D Ir paroda turėtų jo būti įdomi.

Šiaip,jei kalbant labai dienoraštiškai,tai šita diena-tikras šūdas.Jei ne skambutis iš Vilniaus ir prisipažinimas meilėje,tai būčiau aštuntą pamoką praleidus ant kokio šulinio.Gerai,kad grįžta.
O jei dar šiaip,tai dėl visko, kas blogai -mergaičių grupės kaltos. :D

2009 m. sausio 25 d., sekmadienis

atostogos.




Kaip suprantu,atostogos bus tik pavasarį.Kadangi pusmetis baigėsi,turiu puikią progą pasidaryti sau atostogas.
Laikas grūdinimosi savaitei!

2009 m. sausio 22 d., ketvirtadienis

įrašas




Kuo dienos darosi niūresnės,tuo labiau norisi vasaros.Viskas nervuoja.Net nežinau,kaip save pralinksminti.O dar ir širdis..Niekada nebuvau ligoninėj,neįsivaizduoju,kur eit.Tai ir neisiu.Tėtis nupirks katiną,ir mano problemos baigsis.Nekenčiu kačių.

Kitą ketvirtadienį jau kalbėt,o moku tik pirmą pastraipą.Negaliu nuvyti tingulio,todėl dabar žiauriai slegia,bet nežinau ar kaip nors prisiruošiu.Nebent,jei pajusiu didelį kaltės jausmą.


Klausau aš dabar Suicide DJs Samurajų dainą ir galvoju,kaip būtų smagu kam nors nupjaut visas galūnes ir šokt paskui laimės šokį.Auka gali būti nebūtinai ir žmogus.Man jau jokio skirtumo. :]

2009 m. sausio 19 d., pirmadienis

Ūū

Mokykloj,kaip kokiam zoologijos sode.Smirda,gyvūnai šimtą kartų matyti,susišnekėti neina.
Po visokių "ale,tu žiauri" ,"ale,tu debilė" ,arba "kaip nesveika atrodai" ,vemti noris.Žinau,kad mano humoras ne visiems suprantamas,bet kai tiesiog juokauji apie JUOKINGUS PASAULYJE dalykus,ir tave ji išvadina pusprote,noris duot į ąkį.Atsiprašau,bet jau visko gana.

Mokytojai,lyg koios gerosios fėjos.Prideda pliusiukų,pažymiukų,kad tik geriau.Net varpe tokių nuolaidų neturėjom.Bet aš nesipiktinu.Oi ne,tikrai ne ne. :) Žinoma,ne visi.Jei taip pasielgtų fizikų fizikas S. ,pagalvočiau,kad pasaulio pabaiga,visgi,yra ne pasakos..

Nežinau,ar man vėl pasikartos ligos,persirgtos kažkada seniai,bet šiandien aš tikrai nemiegojau-apalpau.Taip ir gyvenam.Ūū-Ūū.

2009 m. sausio 14 d., trečiadienis

akmenys




Sako,kad man netoli iki akmens.O kai sulauksiu,galėsiu smogt visa jėga.Man patinka tokie padrąsinimai.

Geri tie koncertai per sausio 13.Su klarnetininkais žaidi "durnių",būriesi iš dulkių,susikaupusių ant palangės.Ir kai pamačiau I.J sunų,taip ir norėjosi paklausti,kaip jai sekasi,ar dar vis prisimena.Bet..pagalvojau,kad tai jam turėtų nuskambėti gana nesuprantamai ir juo labiau neįmanomai.

Nežinau,ar merginimas benzininiu pjūklu buvo kada nors madingas,bet tikrai žinau,kad tai daryti sugeba tikrai ne visi.Ačiū dėdei iš 15B.

Mane nervina tuščios suaugusių kalbos apie politikus,krizę,Valinską,norą nužudyti Kubilių.Viskas atrodo taip kvaila ir...beviltiška.Taip norisi kažką padaryti.Tik nelabai žinau ką,o ir jei žinočiau,esu juk niekas...

2009 m. sausio 12 d., pirmadienis

Gražu




Myliu aš tokius pirmadienius:
Derini koncertus vasarai Vilniuje,o pasako,kad važiuoju į Kauną.Užsirašo į skaitymo konkursą,kai kaip kokiam vyriškos lyties atstovui pradeda mutuoti balsas.Palieki rūbus muzikinėj,todėl tempiesi visą tautinių rūbų komplektą per miestą.Nuo Smagurausko gauni per snukį.Užsirašai į ekskursiją,o gimsta mama.Iš Tatjanos gauni minusą ir fakaką*.Nusiperki skanumėli,o paduoda bifšteksą.Prašai atleidimo,o gauni špygą.

2009 m. sausio 8 d., ketvirtadienis

ačiū už "dėmesį"




Gal šiandien ir per daug pravėriau burną,bet su žeminimu aš nesitaikstysiu.Kad ir kokį,žmogau,būdą turėtum,tai neatleidžia nuo kitų negerbimo.Mano išėsti smegenys reikalauja klijų.

2009 m. sausio 4 d., sekmadienis

Sausis

Sriūbauju jau dvi savaites,nes mano kompo nebėra.O tokiai kompiu(pyder)rastei kaip aš, tai visiška ktastrofa.Šiaip tai būčiau labai dėkinga,jei kas nors turit nuotraukų su manimi ar šiaip su manimi susijusių,nes nieko nebeturiu.NIEKO.
O šiaip,kalbant apie gražius dalykus(šventes),tai buvo viskas gerai.Ir tas pasakymas,kad kaip sutiksi naujus,tokie ir bus,manęs nebegąsdina.Tiesiog reikia daug prisivalgyti. :)
Vakar virš mano galvos nuplaukė juodasis mėnulis.Kaip bebūtų keista,aš užmiršau šią dieną.O gal ir gerai.Gal tai reiškia,kad viskas baigės?Duokit,jėgos.
Daug prisnigo.Živilė su sniegu man pataikė į ausį.Ačiukas,negirdžiu.

Šį gruodį gimė mano teta.Jos vardas Viltė.Net neįsivaizdavau,kaip lengva yra prisirišti prie vaikų.O ypač žinant kokia aš ragana.Nauji metai,tuo pačiu ir mes.Nauji.