Nūdienos problemos

Esu kvaila ir nieko nemoku.

Tingiu ir senstu.

Nieko nelaukiu ir labai bijau ateities.

Viskas labai gąsdina ir visai nesuteikia vilčių, kurių šiuo metu taip reikia.

Nemoku normaliai bendrauti (pernelyg dažno bendravimo su savimi padarinys).

Pavasaris daro savo.

Liūdnos filosofijos

Laikas bėga, o aš nieko nespėju. Šimto dienų nebeliko, o aš dar kažkur skraidau. Nieko nežinau, niekaip neapsisprendžiu, visko bijau.. Labai liūdna, kad negaliu džiaugtis pavasariu.

Šiandien per kk kritau veidu į grindis. Turiu žaizdą ir teniso kamuoliuko gumbą ant kojos. Esu dvyliktokė ir nežiūriu, kur dedu kojas. Toks ir mano gyvenimas: išsiblaškęs, kvailas ir skaudus.

Kartais, retai matomi, bet mylimi žmonės tiesiog dingsta iš gyvenimo. O retkarčiais vėl pasirodę, suteikia daug džiaugsmo. Bet jis jau būna kitoks. Viskas po truputį tampa „kitaip".