Manosios pastarųjų dienų taisyklės

Instrukcija Kukučiui, paleistam iš daboklės

a) negalvojant
galvoti
ko nereikia
galvoti

b) nematant
matyti
ko nereikia
matyti

c) nesuprantant
suprasti
ko nereikia
suprasti

Marcelijus Martinaitis

neramu

Esu dėkinga likimui, kad leido man išgyventi šitą žiaurią dieną. Dar ačiū BJ, kad suprato, jog kartais kaltas būna ne mokinys, o mokytojas. Dirbu visą dieną, kaip bitė, kaip prisuktas žaislinis ančiukas. Kas tik užsinori - pasuka rakčiuką. O tada jau viskas.

Dar kelios tokios dienos - ir man bus blogai.

O dar ir ramunėlių arbata baigiasi...

nu tai va

Viskas pamažu virsta kasdienybe. Nieko įdomaus nevyksta. Parašiau matematiką ir vėl jaučiu, kad susimėžiau. Todėl jau dabar žinau, kad kitąmet laukia b lygis. Bet ne dėl to. Ir ne dėl kvailų specialybės testų. Esmė tame, kad pamažu pradedu suprast, kuo noriu būti ateity. O tai labai guodžia. Žinant, kad liko tik metai iki "atia atia s.m, l.a, j.s. Ir "labukas, istorija!"
Tai tiek ir norėjau. Išsikroviau ir gerai.

rugsėjis

Dar tik antra diena, o mums viesiems atrodo, kad jau praėjo visas mėnesis. Tik atėjus į mokyklą prasidėjo kalbos apie egzaminus, dalykų pasirinkimus ir ateities planus. Blin, vos spėji atsigaut po atostogų, o jie jau apie egzus kalba! Žiauru. Šiandien gavom pilną informaciją apie tai, kas laukia ateity. Kaip nebūtų keista, ją gavom iš chemijos mokytojos, o ne iš auklėtojos. Kaip visada. Anglų gavom naują mokytoją. Todėl visi pikti ir nepatenkinti. Norim Cibulskienės, bet niekam tai nerūpi. Einant koridoriais sunku suprasti, ar prieš tave eina fuksas, ar ketvirtokas. Dideli ir išsigandę. Nors ir negražu, bet per šias dvi dienas iš mūsų jie žodį "fuksas" išgirdo bent 50 kartų tai tikrai. Nu sorry, bet labai jau smagu. :D
Tas akis tai sutinku dažniau, negu norėčiau. Man atrodo, kad viskas blėsta.O jei ne - tada man dar pavasaris. Tikiuosi, kad ne (pavasaris).