Eina toliau

Tai turbūt vis dėlto išvažiuosiu. Po Europą. Po galingo spyrio, nuėjau pasidaryt kortelę. Labai džiaugiuosi, tik kažkodėl išeina tyliai. Gal dėl to, kad buvau praradus viltį.

Kaiiiistu kiekvieną mielą dieną. Naktys tragiškos. Ypač kai gyveni bute, ir atsidarius langą girdi važiuojančių mašinų garsus..

Rokų nebus...Gaila, bet ir pinigų gaila.

Vyksta daug, o aš nespėju. Bet labai tikiuosi, kad pavyks bent jau susidvejint.
Laukia jūūūra, draugai, klasiokai, kalnai, giminės, sesė ir tė.tė.tė., ką reikia įvykdyti dar šią vasarą.

Happiness is in the air

Kai baigiasi remontai, prasideda vasaros tęsinys. Jokių varnų/girių ir dviejų bb. O dar 32 C šilumos. Griūk negyvas, arba pradėk džiaugtis tuo, ką tau suteikia vasara. Tai ir džiaugiuosi.

Nevažiuosiu. Į Italiją. Ir šiaip liksiu Lietuvos ribose. Keista ir liūdna. Bet juk ne nuo manęs viskas priklauso. Tai ir tedžiugina..

Labai įsimylėjau John Frusciante.

Va

Kažkas keičiasi. Arba aplinka, arba aš. Į gerą pusę. Tik nežinia, ar ilgam.



Jūra, geras oras, draugai..... ir remontas, kur elektrikas yra "virš visko"...