2007 m. spalio 9 d., antradienis

Visai nejėgiškai

Mama vis primena man ateinančius metus.Kaip aš gerai mokinsiuosi
kokie nuostabūs mokytojai ir koks išprusimo lygis.Mano nuomonė nesvarbi.
Tai mane verčia vemt.ŠIUO metu aš visiškai niekur nenoriu ir man yra gerai kur esu.
Nenoriu nieko keisti.Kaltos prakeiktos mamos draugės.Nekenčiu jų,mamos nuomonės,bordavos spalvos ir Antano.
Velniop.


Šiandien vėl išaušo ta diena,kai atgavau galias.Erdvės,laisvės,komforto.Tai yra nuostabu.Žinoma,tai ir vėl užtruks gal kokius du mėnesius,bet kaskart kai tai nutinka,būna šventė.


Vakar visi slėpė veidus.Po penktadienio.Buvo daug
pasiaiškinimų,pasakojimų po ir šiaip tokių nematytų negirdėtų naujienų.Beje-negerų.


our lady peace-one man army.mp3

Komentarų nėra: