Obuoliukai mane verčia pasijusti pavasaryje.Žalieji visur.Lauke,galvoje,kuprinėje,kišenėse,pas Gerdą,darbų kabinete,skvere ant mano suoliuko.Toks jausmas,kad vėl pradėsiu kurt dainas apie nieką ir užrašysiu jas į perskaitytų knygų sąsiuvinio paskutinį puslapį.Beje,pastarųjų dainų nelabai kas ir matosi,nes visur pieštukas.O šiaip man patinka kurt.Nors žodžiai dažniausiai nęsusiję su priedainio esme,arba pradedu oru,baigiu socialine nelygybe (apie dainas aš).
Živilė ištrynė valentino nuotraukas.Kažkas pyks.O jai šimtadienis mat.Na,jei bent nuotraukos gražios būtų,gal nepykčiau,bet dabar...Na,bet šimtadienis tai juk rimtas dalykas..
O pradedant apie valentiną tai lūdna nu.Visos aplink verkšlena,kad neturės berno vienam vakarui,nes šokiai bus poroms.Ilgiau pabuvojus su (ne)draugėm kulniukais,aš po truputį baigiu išprotėt,ir žinoma VĖL chameleonuosi(keičiuosi,turėjau galvoje).
Aš bijau Marijos.Ir ne aš viena.Jei ji dar kartą bandys man nutraukti ranką,skambinsiu į policiją.Viskas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą