Bėgi bėgi,kol pajunti burnoje kraujo skonį.Suveržia geklę ir taip suskausta kažkur viduj,kad atrodo,jog jei pajudinsiu kojas-krisiu.O iš šono šaukia:Bėk bėk!
Ir bėgau,o paskui spjaudžiausi kraujais.Kas tai?Štai ir nežinau.Kiekvieną pavasarį vis kažkas atsitinka.Praeitą-kraujo mažuma,šį-?.Pati nelabai įsivaizduoju kas man.Kažkas sprogo?
Ir šiaip,šie mokslo metai man patys sunkiausi beveik visomis prasmėmis.Gerai,kad ateina vasara.Nors...Koks skirtumas,pagal Palmirą virš manęs juodas mėnulis plaukys visus metus.Šaunuma!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą