Gera diena skaičiuoti pravažiuojančias pro langą mašinas,stebėti skubančius žmones,hormonų iškankintas poreles.Žiūrint į skverą,man sukyla daug prisiminimų.Vaikystėj ten bijojau vaikščioti.Tankūs,stori medžiai baugindavo.Vėliau,ypač vasaromis,nešdavausi knygą,arba natų sąsiuvinį.Dar vėliau ir pačią gitarą atsitempdavau.Bet skveras gražus būna tik pavasarį.Dar vasarą.Kai viską uždengia lapai,jautiesi lyg būtum visiškai vienas.Žiemą tai tik nesutvarkytas,po karo užsilikęs,šiukšlių pilnas žemės plotas.Bet vistiek norisi kiekvieną dieną atsitraukti užuolaidą ir išvysti tą,jau lyg ir pabodusį,vaizdą.Kartais pasidaro labai gaila,kad neturiu ten su kuo nueiti,o ir pati nebebūnu tiek laiko.
Turėjau labai gražią nuotrauką,bet kartu su virusu jos nebeliko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą