Kaip jaustis,kai tave pavadina menininku?Gerai?Hmm.Daugumai tai vienišas,liūdnas,užsidaręs žmogus.Nejaugi aš tokia?Metams bėgant visos mano stipriosios savybės kažkur išgaravo.Todėl vis šaukiu sau tyliai "susikaupk,Aiste,susikaupk".
Kai nežinai,kur dėtis,nes iš visų labaiusiai pažįsti arogantišką vaikystės meilę.O priešais stovi žmogus,mano spalvingoje vaizduotėje,šaudantis strėles tiesiai į mane.O gal ir ne.Nežinau.Tiesiog jautiesi nesavam kaily,ne su tais žmonėm,ne toje vietoje.
Per daug prisigalvoju,o tada leidžiu sau fantazuoti.Paskui tos fantazijos išsiblaško kaip koks rūkas,nes patenku į tokią situaciją,kurioje prašviesėja akys,arba pasimato kita realybės pusė.
Viskas yra blogai.Viskas yra gerai.Nežinau kaip padaryti,kad viskas būtų gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą