Jau seniai grįžau. Tada vėl išvažiavau, ir vėl grįžau. Dar išvažiavau, ir dar grįžau. Ir taip atėjo galas. Galas kurio dar taip neseniai laukiau, o dabar pagalvojus bloga daros. Nekenčiu rutinos. Šlykščiausias dalykas pasaulyje yra kiekvieną dieną gyventi vienodai. RUTINA.
Kam apsimetinėti draugu, jei toks nesijauti? Arba kalbėti tik tam, kad nepasijustų blogai. Jei jau aš jiems taip nepatinku, tai kam vaidint?Negi sunku pasakyti į akis? O gal taip nėra? Tai kas tada? Kas? Nes aš tikrai puikiai nesijaučiu, kai lyg ir pažįstamas žmogus, užuot pasisveikinęs, praeina nusisukęs pro šalį. Šlykštu.
Išvažiavo sesė. Ir vėl paliko.Ir jau ilgiuosi.Praėjus mažiau nei penkioms dienoms. O dar liko dvi savaitės vienumos. Liūdna, kai gali pasikalbėti nebent su kaktusais ar dangumi.
Mano sweet sixteen summer baigėsi. Ir galėčiau pasakyti, kad tai buvo viena iš geriausių mano vasarų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą