Viskas pamažu virsta kasdienybe. Nieko įdomaus nevyksta. Parašiau matematiką ir vėl jaučiu, kad susimėžiau. Todėl jau dabar žinau, kad kitąmet laukia b lygis. Bet ne dėl to. Ir ne dėl kvailų specialybės testų. Esmė tame, kad pamažu pradedu suprast, kuo noriu būti ateity. O tai labai guodžia. Žinant, kad liko tik metai iki "atia atia s.m, l.a, j.s. Ir "labukas, istorija!"
Tai tiek ir norėjau. Išsikroviau ir gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą