Uždarė mokyklą dėl šalčių. Todėl šiandien važiavom į pirtį, kepėm pyragus, žiūrėjom filmus. Gėris yra tos neplanuotos atostogos, kai, išgyvendamas rutiną, vis pagalvoji, kur yra viso šito š prasmė.
Jau pradedu gailėtis, kad lieku Lietuvoje. Nors..? Argi kitur manęs laukia išskėstom rankom? Ar sugebėčiau ten įstot, mokytis, gyvent? Sunkios, labai sunkios mintys..
Nesibaigiantys artimųjų klausimai apie mano ateities planus verčia mane atsakyti vis tą patį žodį. Nors labai bijau dėl to įgyvendinimo. Nes vis dar nežinau, ko noriu dar. Ką iš viso aš šiame gyvenime noriu veikti..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą