Šiandien per kk kritau veidu į grindis. Turiu žaizdą ir teniso kamuoliuko gumbą ant kojos. Esu dvyliktokė ir nežiūriu, kur dedu kojas. Toks ir mano gyvenimas: išsiblaškęs, kvailas ir skaudus.
Kartais, retai matomi, bet mylimi žmonės tiesiog dingsta iš gyvenimo. O retkarčiais vėl pasirodę, suteikia daug džiaugsmo. Bet jis jau būna kitoks. Viskas po truputį tampa „kitaip".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą