"Išspjaudykim šį gyvenimą gabalais:mėsa-tebūnie melas,vaisiai-gyvenimo džiaugsmas,kava-juodos mintys,šokoladas-meilė,aguonos-neapykanta".
Šypsausi visą dieną,o po pamokų klausia ko liūdžiu.Turbūt jau nebemoku išreikšti minčių,o gal mane iš išorės išsiurbė juodieji slibinai.Jų kaltinimas man padeda,kai neturiu ant ko išsilieti dėl išdygusio spuogo,fizikos,kaimynų.. Taip nuo manęs nenukenčia aplinka.Nežinau ir iš kur tiek daug pesimistiškų minčių..
Niekas negali suprasti,kokią didelę galią turi žvilgsnis,kiek jis daug pasako,ką parodo.Kartais jo labai išsigąstu.Nežinau kodėl,bet dažnai pasidaro labai nejauku,bet savųjų akių atitraukti nesinori.Niekada nežinai,kokia bus ateitis.Turbūt dėl to ir nesustabdau savo minčių uragano.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą