Kažkokia sumaištis vyksta.Mama kaime,tetos kaime.Verda vyniotiniai,pyragai,perkamos dovanos.Didi šventė laukia.O aš,vaidindama tokią šaltą,apsižliumbiu rašydama sveikinimą.Neįmanoma aprašyti tos šilumos,kuri sklinda iš mano mylimiausio senelio vidaus.Dar nesu sutikusi jokio kitokio panašaus žmogaus į jį.Jis-išskirtinis.
"Tavo akys-vandenynas." Nu ir nesvarbu,kad tai banalybė.Susileidau vietoj.
Lietuvių mokytoja tikisi iš manęs daug.Nuvilsiu,ar ne?Sunku pasakyti.Po J.S. "pagyrimų",šiek tiek jaučiuosi šūdo vietoj.Nebent ateitų pavasaris ir sudėliotų viską į vietas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą