Stebiuosi savimi, kokia galiu būti kvaila. Nepastebėti akivaizdžių smulkmenų. O paskui dėl to gailėtis. Kai jau tampa per vėlu ką nors pakeisti. O gal ne? O gal aš net nenoriu? Neverta? O gal tik išsigalvoju? Gyvenimas – žiaurus dalykas.
Noras būt geriausiu labai slegia. Ypač kai tokių pat norinčių aplink gyvena bent pusšimtis.
Viskas arba nieko. Kaip visada. Mokslai. Pasimatymai. Meilė. Gyvenimas.
Rudenį anksčiau ar vėliau visiems ateina depresija. Kad ir lengvos formos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą